Pavasaris su Museline Meškere: Ką, Kur, Kaip ir Kada?

Seniai buvome nematę tikros žiemos, šiemet ne vieną savaitę spaudęs šaltukas sustingdė ežerus ir upes. Tačiau atėjęs pavasaris pradėjo greitai tirpdyti sniegą ir ledus, o pakilęs vanduo, kartu su ledu, pagaliau valo upių pakrantes. Nusimato puikus (nors pradžioje galbūt ir sudėtingas) pavasario sezonas. Ką apie jį žinoti svarbiausia?

Kovas

Draudimai

Pradėkime nuo to, ką žinoti privalo kiekvienas besiruošiantis vykti prie upės – nuo kovo 1 dienos įsigalioja draudimas gaudyti dvi muselininkų mėgiamas žuvis – kiršlius ir lydekas.
Lydekų žvejybos draudimas galioja iki balandžio mėnesio 20 dienos, o kiršlių – iki pat gegužės 15-osios.

Kiršliai neršia akmenuotose šaltavandenių upių rėvose. Daugelyje tokių upių gyvena ir upėtakiai, kurių šiuo metu gaudyti nedraudžiama, todėl kiršlių neršto metu, žvejojant tokiose upėse, rekomenduotina kiek įmanoma labiau vengti braidymo, o esant būtinybei perbristi upę – vengti akmenuotų vietų.

Lydekų išvengti paprasčiau, nes jų nerštavietės taip nesipina su kitų tuo metu gaudomų žuvų nerštavietėmis, tad tiesiog būkime supratingi ir šiuo metu tikslingai negaudykime dantytojo plėšrūno.

Žvejyba

Kovo mėnesį muselininkai dažnai pasiskirsto į dvi stovyklas – mažuose upeliuose gaudantys upėtakius ir didesnėse upėse gaudantys po neršto grįžtančius šlakius.

Kovo menesį šių žuvų žvejyba iš principo nedaug kuo skiriasi nuo tos, kuri apibūdinta straipsnelyje apie žvejybą museline žiemą. Šlakiai gaudomi daugiausia dvirankiais kotais, kiek mažesnėse upėse – tam skirtais vienrankiais ar switch tipo kotukais. Musės dažniausiai didelės, ant vamzdelio, dažnai renkamasi naudoti grubesnes, trumpesnes galvas, kaip Skagit ar Short Scandi, kurios leidžia lengviau užmesti dideles muses neturint daug vietos už nugaros.

Upėtakiams naudojami #3-#5 klasės, 7’6″-9′ ilgio kotai, galvos taip pat grubesnės, leidžiančios be didelio vargo užmesti sunkesnes muses su sąlyginai lengvu įrankiu. Naudojami dažniausiai strymeriai, skęstantys pavadžiai, kad būtų galima lengviau suvilioti prie dugno prigludusius ir kol kas dar vangiai nuo jo kylančius upėtakius. Tokiu pačiu principu gaudomi tiek laukiniai margieji upėtakiai, tiek vaivorykštiniai upėtakiai ten, kur jų populiacija sukurta dirbtinai.

Šapalai kovo mėnesį dažniausiai dar ganėtinai vangūs ir tikslinga jų žvejyba ankstyvą pavasarį dažnai praleidžiama.

Balandis

Žvejyba kovą museline nedaug skiriasi nuo žiemos, viskas drastiškai suktis pradeda balandį. Oras ir vanduo pradeda stipriai šilti, žuvis tampa aktyvesnė ir ją tikslingai žvejoti galima ne tik arti dugno, bet ir viduriniame vandens sluoksnyje. O jeigu pasiseks, saulutė pro medžius pablizgės į tinkamą vietą, tinkamu metu, o į vandenį kristels koks neatsargus vabzdžiukas, galima pamatyti ir pirmas „bulkas“, gal net pagauti upėtakį ar šapalą ant sausos musės.

Man didžiausias džiaugsmas tai, kad būtent balandį prasideda puikiausios žvejybos šlapia muse, kuri po ilgos žiemos ir žvejybų strymerių būna tikra atgaiva. Balandį atgyja ir šapalai, kurių neretas museliautojas būna išsiilgęs.

Tokiu metu žvejojant šlapiomis musėmis mažinti reikalo nėra. Galima drąsiai naudoti 6-8 dydžio museles tiek šapalui, tiek upėtakiui. Kaip visada čia paminėsiu March Brown muselę, kuri puikiai dirbo pernai. Šapalams tradiciškai – pulsarai, black zulu.

Nuo balandžio 20 dienos vėl galima pradėti gaudyti lydekas, tuo metu museliautojai pradeda vėl lankyti ežerus ir upeles kur po pertraukos galima pakovoti su piktomis, alkanomis plėšrūnėmis.

Gegužė

Pirma gegužės pusė iš esmės nedaug kuo skiriasi nuo balandžio galo. Galbūt tuo, kad esant palankiems orams, galima pradėti mėginti šapalus vabalais, tačiau tam reikia šilto pavasario ir tinkamų sąlygų.

Didžiausias lūžis įvyksta gegužės 15 dieną, kai pasibaigia draudimas gaudyti kiršlius. Tada galime grįžti į mylimas akmenuotas seklumas ir vėl gaudyti gėlavandenes buriažuves – kiršlius.

Iš karto po neršto jie dažnai būna pikti, kovoja galingai, o kimba ant daug ko. Neretai antroje gegužės pusėje jau gan noriai pakyla ant sausos musės, puikiausiai kimba ant šlapių musių, nedidelių strymeriukų, nimfų.

Šiuo metu muselininkams aktualių draudimų nebelieka, o žuvis aktyvi, tad galima pradėti pilnu tempu mėgautis šiltojo metų laiko teikiamais malonumais. Šapalai, kiršliai, upėtakiai, viena kita lydekaitė – viskas pasiekiama, viską pagauti įmanoma daugybe skirtingų būdų.

Iki kiršlių draudimo pabaigos specialiai neminėjau nimfų. Ant nimfos sėkmingai galima pagauti ir upėtakį viso pavasario metu, galima ir tą patį šapalą, bet čia aš asmeniškai susiduriu su moraline dilema – ant nimfų labai dažnai kabinasi neršiantys kiršliai. Yra kas sako, kad žvejoja upėtakius ir tiesos yra – upėtakių pagauna, bet jeigu tos pačios žvejybos metu, galiojant kiršlių draudimui, pastarųjų daugiau pagaunama negu upėtakių, gal geriau tokios žvejybos vengti ir palaukti gegužės vidurio? Čia dar norėčiau pridėti, kad yra upių kur upėtakių yra, o kiršliai pagaunami itin retai, ar nepagaunami iš viso. Tokiose upėse nimfa gali būti puikus variantas.

Gegužės pabaigoje dauguma muselininkų pradeda ieškoti pirmų lašalų, kartais vieną kitą ir randa, bet tikrasis lašalo sezonas Lietuvoje dažniausiai prasideda tik birželio pradžioje, todėl apie jį straipsnyje apie vasaros sezoną. Tik iki to laiko nepamirškite pasirišti muselių, kad nereiktų be miego sedėti paskutinėmis naktimis prieš sezoną!