Rudens Sezonas Su Museline Meškere: Ką, Kur, Kaip ir Kada?

„Na ir keistumas, na ir keistumas medžių rudenį – ima ir nusirengia.“
…
„Einu per patį šaltį, visi man siūlo kailinius,
Bet aš kaip medis keistas ir suprastas tik medžių.“

Taip kadaise audrą nuraminti galinčiu balsu dainavo maestro Vytautas Kernagis. Nemanau, kad tuomet dainuojama buvo apie muselininkus, bet man kažkokia alegorija į mus, spalvoto valo mėtytojus, vis gi kyla.

Ir mes keisti kaip medžiai, tik kitų medžių suprantami. Kai visi aplinkui ruošia kailinius, mes vandens buteliuką kuprinėje pakeičiame termosu su arbata ir vėl maunamės bridkelnes. Ir vėl mirkstame vandenyje, nejausdami mėlynuoti pradedančių lūpų ir šąlančių pirštų.

Tačiau ne vienam pradedančiam gaudyti muselėmis kyla paprastas ir natūralus klausimas – ką gaudyti rudens sezono metu, kokias muses naudoti, kur važiuoti ir ko tikėtis.

Siekiant, kad šie klausimai būtų bent dalinai atsakyti, pakalbėkime apie tai, ką galima nuveikti prie upių ir ežerų rudenį.

Lašišų Žvejyba

Pirmoji rudens pusė Lietuvos muselinės padangėje priklauso lašišai. Kalendorinė rudens pradžia taip pat žymi ir lašišišų sezono pradžią, kuris tęsiasi iki pat Spalio 15 dienos.

Būtent šiuo metu neretas muselinės žvejybos mėgėjas į rankas ima didelį, ilgą ir galingą dvirankį kotą, prie pavadėlio riša delikačią lašišinę muselę ir kiauras dienas praleidžia prie upės su viltimi sulaukti bent vieno kibimo.

„Viltis“ apskritai man yra žodis turbūt geriausiai apibūdinantis lašišų žvejybą museline. Nei vienas mes iki galo nežinome kodėl ši žuvis nusitaiko į ant mūsų kabliukų surištus plaukus ir plunksnas, bet vis tiek kone religingai leidžiame laiką prie upės vildamiesi, kad būsime tinkamoje vietoje, tinkamu metu, su tinkama muse.

Aišku čia tik viena – lašiša iš Baltijos jūros plaukia į upes neršti. Didžioji jų dalis plaukia per Nemuną, į Nerį, kur vėliau išsibarsto po mažesnius intakus. Rudenį viltingųjų sutikti galima beveik bet kur, kur lašišas leidžia gaudyti įstatymai, nors tarp muselininkų be abejonės populiariausios yra Neries aukštesnioji dalis ir Šventoji.

Turbūt daugiausia laiko rudenį praleidžiama žvejojant plaukiančiu valu ir konusiniu pavadžiu, darant sąlyginai greitus pravedimus arti vandens paviršiaus. Sunkias muses, greitai skestančius pavadžius ir šniūrus paliekant žiemos sezonui.

Laimingi yra tie, kuriems per sezoną pavyksta pagauti bent vieną lašišą. Net tie, kurie nepagauna, dažnai lieka ne mažiau laimingi. Tikėjimo aura besiblaškanti vėjyje aplink upes rudenį yra gydanti. Tai metas kai vėl išmokstama mėgautis procesu, ne žuvimi. Ne retas apie tai pamiršta per kibimais ir žuvimi dosnius pavasario ir vasaros sezonus.

Lydekos

Niekam ne paslaptis, kad ruduo yra pats geriausias metas lydekų žvejybai. Plačiaburnės vandeniui vėstant išlenda iš duobių ir pradeda aktyviau maitintis aplink sėklius.

Ne retam museliautojui tai yra išsigelbėjimas pasibaigus lašišų sezonui, kai „daugiau gaudyti nėra ką“ (ak, koks neteisingas nusistatymas). Lydeka stipri ir smagi žuvis pasižyminti agresyviais kibimais. Negana to, lydekų yra begalėje Lietuvos telkinių, tad toli jų ieškoti dažniausiai nereikia.

Dalis valtimis plaukia į ežerus, kur turi didelę laisvę patogiai užmesti dideles muses. Kiti brenda į upes (itin populiarios Nemuno dambos) ir su turbūt pagrindine gėlo vandens plėšrūne grumiasi srovėje.

Šioje žūklėje svarbu žinoti viena – reikalingas įrankis galintis užmesti dideles, daug pasipriešinimo turinčias muses. Turbūt dažniausiai tam naudojamas įrankis yra 9 pėdų ilgio, 9 klasės kotas kartu su skęstančiu (dažniausiai intermediate) šniūru.

Pastaruoju metu vis dažniau renkamasi šiek tiek mažesnes muses ir žvejybą lengvesniu 5-6 klasės kotu kartu su itin grubiu šniūru, leidžiančiu tas muses užmesti.

Toks variantas neblogas tiems, kurie nenori pirkti atskiro įrankio, užtenka pasikeisti valą ant turimo sunkesnio koto ir galima ganėtinai sėkmingai gaudyti lydekas.

Tačiau, mano nuomone, toks variantas labiau tinkamas „iš bėdos“, o norint neeikvoti per daug savo energijos kiekvienam metimui ir žvejoti didelėmis musėmis, kurios rudenį lydekoms labai patinka, vis gi efektyviau rinktis sunkesnį, 8,9,10 klasės kotą.

Priklausomai nuo oro sąlygų, lydekas galima sėkmingai gaudyti iki pat žiemos, o jų aktyvumo pradžia pajuntama dar vasaros gale, tad jų žvejybą apstabdyti gali nebent netikėtai užklupęs šaltukas ir ledu pasidengęs vandens paviršius.

Upėtakiai

Apie upėtakius rudenį gan trumpai, kadangi juos žvejoti galima tik rugsėjo mėnesį, o nuo Spalio 1 dienos įsigaliojus draudimui bet kokia žvejyba upėtakinėse upėse neleistina iki pat naujų metų.

Esant geroms sąlygoms, saulutei dar kažkiek pašildant vandens paviršių, visą rugsėjo mėnesį galima sutikti nuo paviršiaus vabzdžius renkantį upėtakį.

Tiesa, skirtingai nei vasarą, jis dažnai maistą renkasi atidžiau, geriau „dirba“ mažos sausos muselės. Adams’ai, „parašiutai“, nedidelės apsiuvos puikiai tinka rudeniniam upėtakiui.

Nepastebėjus aktyvumo vandens paviršiuje nuleisti rankų nederėtų. Strymeris ir rudenį yra strymeris ir leidžia itin efektyviai „apgaudyti“ visas upės duobutes.

Vietos upėtakių žvejybai stipriai nesikeičia – jų vis dar reikėtų ieškoti šaltose upėse ir upėliukuose.

Šapalai

Niekam ne paslaptis, kad atėjus rudeniui šapalų žvejyba darosi vis sudėtingesnė. Nors, kaip ir su upėtakiais, esant tinkamoms oro sąlygoms neretai galima pamatyti „bulkuojantį“ storakaklį.

Tokiomis dienomis vis dar labai efektyviai galima gaudyti visų pamėgtais vabalais, kartais iki pat spalio mėnesio vidurio.

Šapalui esant vangiam verta pabandyti šlapias muses ir strymerius siekiant išprovokuoti kibimą viduriniame vandens sluoksnyje ar arčiau dugno. Čia vėl sėkmingai tarnauja klasika – rudas, juodas, alyvinis wolly buggeris.

Tiesa, nors antroje rudens pusėje šapalo gaudyti niekas ir nedraudžia, sėkmingos žvejybos tampa vis retesnės. Dažniausiai paskutinės šapalų žvejybos museline vyksta vėlyvą rugsėjį – ankstyvą spalį, po kurių vabalai ir pulsarai padedami saugiai laukti pavasario.

Kiršliai

Kiršlius, kitaip nei upėtakius, galima gan sėkmingai gaudyti iki vėlyvo rudens. Deja, daugeliui upėtakių žūklės draudimas simbolizuoja ir kiršlių sezono pabaigą, kadangi neleidžiama žvejoti daugelyje upių.

Tačiau čia yra vienas didelis BET – žvejoti Merkio žemupyje galima ir po spalio 1-osios, o apsilankymas ten Jus gali maloniai nustebinti.

Beabejo, kiršlį vis dar galima gaudyti nimfa, tačiau orui gerokai atšalus bridimas virš liemens darosi vis mažiau patrauklus. Bet ruduo mus kartas nuo karto palepina keliomis šiltesnėmis, saulėtomis dienomis spalio gale ar lapkričio pradžioje.

Šiomis dienomis Merkio žemupyje galima pamatyti retą ir atsargų „bulkt“. Čia ne vanduo verda po ilgos pertraukos pajutęs saulę. Čia kiršliokai dar randa noro pakilti į paviršių. Jeigu labai pasiseks – juos net ir lapkritį galima pagauti sausa muse.

Žinoma, tai labiau žaidimas negu efektyvi ir tikslinga žvejyba, bet jeigu mes nemėgtume tokių žaidimų, tikriausiai niekada nebūtume į rankas pasiėmę muselinės meškerės.

Šiuo atveju Jums reikės labai mažų muselių, tie patys adams’ai, parašiutai, F-fly, bet ne didesni nei 16 dydžio. O dar jeigu rastumėte dėžutėje kokį 18 ar 20 dydžio „sausiuką“, tai išvis puiku.

Norint taip pagauti kiršlį reikia atvykti nusiteikus visą dieną praleisti prie upės ir tiesiog stebėti vandenį. Tuščiai mėtyti ir pravedinėti musę čia nėra labai tikslinga, bet jeigu išlauksite tinkamo momento, galbūt pasiseks pagauti įsimintiniausią nedidelę žuvį savo gyvenime.

Nerštaviečių Lankymas

Pasibaigus lašišų žvejybos sezonui lašišos pradeda neršti. Nors jų gaudyti ir nebegalima, jomis grožėtis iš tolo nedraudžiama ir net gi sveikintina. Diena praleista gamtoje visada yra gerai praleista diena, o laikas praleistas prie lašišų nerštaviečių yra laikas, kurio ten pat nepraleidžia nelegaliai jas „pagauti“ bandantys brakonieriai.

Kone populiariausios upės nerštaviečių stebėjimui yra Vilnelė, Virinta, Širvinta ir Žeimena. Nors realiai jų rasti galima daugelyje Nemuno, Neries, Šventosios intakų.

Musių Rišimas

Vien tai, kad už lango šaltukas ar pila lietus nereiškia, kad apie muselinę reikia pamiršti. Vėlyvas ruduo ir žiema kone geriausias laikas rišti muses ir ruoštis visiems metų sezonams.

Karštas puodukas kavos ar arbatos, kabliukas spaustuve ir kelios medžiagos kartais leidžia taip giliai pasinerti į fantazijų pasaulį, kad berišdamas musę jau matai, kaip ją griebia svajonių žuvis.

Asmeniškai man rišimas yra būdas niekada nenustoti žvejoti. Ilgainiui jis tampa viso žvejybos proceso dalimi ir leidžia „žvejoti“ dieną, naktį, lyjant lietui, pustant pūgai ar spaudžiant stipriam šaltukui.

Čia, nepykite, truputis savireklamos. Žinau, kad kiekvienais metais atsiranda vis daugiau norinčių pradėti rišti muses. FlyToTie parduotuvėje Kaune, Chemijos g. 4 yra atvira rišimo erdvė. Čia mes kas dieną rišame muses, turime nemažą medžiagų bagažą kurios Jums nieko nekainuos, visos konsultacijos nemokamos, įrankiai paruošti darbui.

Atviromis rankomis laukiame visų, kurie nori pradėti rišti, mielai padėsime žengti pirmuosius žingsnius šioje veikloje.

Bendrai rudens sezonas yra magiškas. Kiekviena žvejyba vėl apsupta nežinios ir tiesios, kurios nėra, ieškojimų. Tai ekspermentų, ramybės ir tikėjimo laikas kurio daugelis kas met laukiame su nekantrumu.

Neabejoju, kad kažką praleidau, tau kviečiu visus skaičiusius papildyti mane žemiau esančiuose komentaruose, o nenorintys reikštis – parašykite asmeniškai į FlyToTie paskyrą „Facebooké“, su džiaugsmu papildyčiau čia esančią informaciją!