Šlapia Musė – Pamirštas Grynuolis ar Neefektyvu ir Neįdomu?

Prieš pradedant skaityti Jums reikia žinoti porą dalykų. 

Pirma – čia nerasite objektyvaus faktų pateikimo, ne, čia perskaitysite tik mano nuomonę. Aš be galo mėgstu šlapias muses ir žvejybą jomis, todėl mano nuomonės laikyti objektyvia turbūt negalima. Priimkite straipsnį kaip skatinimą diskutuoti šia tema ir kaip kovos su vėjo malūnais pradžią bandant suteikti antrą kvėpavimą žvejybai šlapiomis musėmis.

Antra – kas vis gi yra ta šlapia musė? Atsakymą į šį klausimą daugelis jau žinosite, tačiau jo neatsakius tęsti toliau negalima.

Šlapia musė imituoja besiritantį vabzdį, kylantį nuo dugno į vandens paviršių arba suaugusį vabzdį, kuris pradėjęs skęsti paniro po vandeniu. Kartais šlapios musės dar imituoja mažas museles arba nuo akmenų atplėštas ir srovės link vandens paviršiaus keliamas nimfas. 

Kaip turbūt jau supratote, šlapiomis musėmis žvejojama po vandens paviršiumi, tačiau ne šalia dugno, kaip strymeriu ar nimfa. Papildomai nesunkinta šlapia musė dažniausiai plauks 10-15 centimetrų po vandens paviršiumi ir to pilnai pakanka besimaitinančiai žuviai suvilioti.

Na va ir viskas, formalumai patraukti į šoną, laikas pereiti prie fanato sapalionių apie kažką, ką daugelis seniai pamiršo ar net deramai susipažinę nebuvo.

Nepopuliaru. Kodėl?

Prieš pradėdamas rašyti visų pirma turėjau surasti priežastį dėl kurios šlapia muse žvejojama palyginti mažai, o kalbama apie jas dar mažiau. Viena iš tokių priežaščių, mano nuomone, yra tai, kad nėra jokio aiškiai išreikšto šlapios musės sezono.

Žiema ir Ankstyvas Pavasaris

Žiema ir ankstyvas pavasaris priklauso strymeriams. Sunkios, didelės ir blizgios musės geriausiai išprovokuoja dėl šalto vandens vangiais tapusius upėtakius ar kiršlius. Be to, strymeriais lengviausia apgaudyti gilias duobes kuriuose žuvys ir linkusios būriuotis šaltuoju metų laiku.

Šitoje vietoje nesiruošiu nieko įrodinėti, pats tokiu metu religingai pravedinėju strymerį bandydamas prikalbinti vieną kitą taškuotą gražuolį pasidaryti bendrą nuotrauką. Gal ir galima būtų pagauti šlapia, bet trūksta tikėjimo, nors tu ką.

Vėlyvas Pavasaris

Šlapios musės ignoravimas būtent šiuo metu mane stebina labiausiai. Vieni vis dar nenori duoti poilsio strymeriams ir jais gaudo jau suaktyvėjusią žuvį. Antri – dėl kažkokios priežasties, o gal tiesiog sąžinės stokos, spjauna į galiojančius draudimus ir žygiuoja prie upės su pilna dėžute nimfų, meluodami sau ir visiems kitiems, kad neva taikomasi į upėtakį. Dar kiti, apgauti pečius pradėjusios šildyti saulės bergždžiai mojuoja savo “šniūrais” naiviai tikėdamiesi suvilioti pirmus laimikius ant sausos musės ar vabalo.

Būtent šiuo metu šlapia musė galėtų klestėti, bet ir toliau slepiasi sausos, nimfos ir strymerio šešėlyje ir it koks chameleonas lieka nepastebėta daugelio musių dėžutėse. Juk būtent šiuo metu ristis ruošiasi dideli vabzdžiai, tarp kurių ir lašalas, kuriuos puikiai imituoja didelės ir dailios šlapios musės, tokios kaip March Brown’as ar koks tai Red Tag’as surištas ant 8 dydžio kabliuko.

Šitoj vietoj leidžiu savo fanatizmui pasireikšti dar labiau ir raginu visus to nebandžiusius – tarp Kovo 15 ir Gegužės 15 dienų meskite savo nimfas, sausas ir strymerius į metaforinį laužą ir skirkite laiko šlapiai musei. Jeigu pasigailėsite, leidžiu griežti dantį ant manęs, kad ir visą likusį gyvenimą. 

Vasara

Muselinėje žvejyboje vasaros pradžia laikau gegužės 15 dieną. Būtent tada baigiasi kiršlių žvejybos draudimas, ko pasekoje kiekvienas, sąžine skaidria it šaltinio vanduo, gali rištis plonytį pavadėlį ir porą ar kelias nimfutes, bandydami taip pagauti Lietuvos gėliavandenę buriažuvę. 

Nimfos karaliavimą vasaros metu tik trumpam, porai savaičių, nutraukia lašalo ritimasis. Šiuo metu upėtakiai ir kiršliai dideles sausas muses godžiai renka nuo paviršiaus. Pataikius atvykti idealiu oru, idealiu metu ir į idealią vietą per lašalą net Lietuvoje galima pasiekti kažkokią tai muselinės žvejybos nirvaną. Šios būsenos blevyzgom apie šlapias muses irgi negadinsiu.

Lašalui pasibaigus su nimfa pasivaržyti gali nebent šapalų žvejyba ant vabalo. Daugumai ir važiuoti arčiau, ir žuvys didelės bei stiprios, ir kibimai nuo paviršiaus kaitina kraują ir apsuka galvą.

Viso to apsuptyje šlapia musė vėl lieka pamiršta. Gal ir nebeveiksmingi tie dideli March Brown’ai, bet atsiveria durys begalei kitų musių, tarp kurių ir klasika tapę Partridge and Orange, Coch-y-Bonddu, mažesni Red Tag’ai ir Coachmanai. 

Sutiksiu, jeigu sakysite, kad su nimfa vis tiek pagausite daugiau žuvies. Bet nesutiksiu jeigu bandysite nemirksėdami man į akis meluoti, kad žvejyba nimfa suteikia tiek pat malonumo, kiek žvejyba šlapia ar sausa muse. 

Suprantu, kai dėl skaičių gaudoma varžybose ir besirengiant joms, bet varžybose dalyvauja tik labai maža dalis Lietuvos museliautojų. Didžioji dalis likusių garsiai sakosi – “Catch and Release”. Bet jeigu tikslas ne “pridaužyt” kuo daugiau žuvies ar dienos pabaigoje aukštai iškelti kokią blizgančią taurę – kam tada taip šlovinti tuos skaičius?

* Suprantu, kad po tokių pasisakymų man su nimfiniu kotu geriau išvis nesirodyti. Bet nieko prieš nimfą aš neturiu. Kartais ir pats jomis gaudau. Tik va niekaip nepriprantu populiarėjančio požiūrio, kad gerai tik nimfa, nes tik su nimfa pagausi tiek žuvies.

Ruduo

Atėjus rudeniui mano širdis patyliukais džiaugiasi. Būtent šiuo metu didelė dalis Lietuvos muselinės fanatų rišasi ir žvejoja šlapiomis musėmis. Tik vadina visi jas kiek kitaip – “lašišinės”.

Kotai irgi kiek skiriasi. Iškeičiam savo lengvus kotukus į ilgus, drūtus ir sunkius dvirankius. Nereikia jų šlapioms musėms užmesti. Reikia žuviai, kurią tikimasi pagauti. Kai sukiesi muselinės žvejybos virtuvėje atrodo, kad visa Lietuva porai savaičių, prasidėjus Spaliui, gyvena tik lašišų žvejybos ritmu.

Nuo Spalio 15 lašišų gaudyti nebegalima. Dalis lieka prie upių saugoti jų lizdų, kita dalis ruošia įrangą lydekų žvejybai. Čia neišsiplėsiu – kalba šiandien apie šlapias muses, o su jomis nei nuo brakonierių apsiginsi, nei lydekų prigaudysi.

Tada ateina žiema, vėl sunkios musės, vėl strymeriai ir užburtas ratas tęsiasi toliau, it nieko naujo per metus nebūtų nutikę.

Ne Feng Šui?

Žodžių kratinį “Feng Šui” išgirsti galima iš ne vieno museliautojo. Dažniausiai tai bus kažkokiame kontekste, kur sakoma, kad nimfa ar strymeris tai “ne feng šui”, todėl gaudyti reikia tik sausa muse ir tik taip suprasi tikrą muselinės dvasią. Si vous habitez Caen ou ses alentours, il vous est possible de venir récupérer gratuitement votre commande dans notre officine située 1 place du commerce priligy à Caen.

Bet kaip šlapia musė? Juk žvejyba šlapia muse tokia pati sena kaip pati muselinė. Kodėl feng šui meistrai ir ieškotojai neskatina gaudyti šlapia, o yra taip atkakliai įsikibę į paviršiumi plaukiančias muses? O gal ne mažiau propoguoja ir šlapias, tik kalba apie tai ne taip garsiai?

Šitą klausimą norėčiau palikti atvirai diskusijai, atsakymo į jį aš nesugalvojau, bet labai norėčiau išsiaiškinti. Feng šui (pažadu šito išsireiškimo šiandien daugiau nenaudoti) vis gi žvejyba šlapia muse ar ne?

Kodėl patinka man?

Žinau ką dalis jūsų dabar galvojat – “nu, nu, išbrokinai mūsų sausas, strymerius ir nimfas, ko tavo šlapios geresnės?”.

O gi niekuo. Vienintelis argumentas kurį bandau pateikti – kad šlapios musės nėra niekuo prastesnės, tik va žvejojamos ko tais bene rečiausiai. 

Asmeniškai man šlapia musė yra lygi žvejybai sausa, kiek iš paskos joms seka strymeriai su nimfomis. Negana to, man tai turbūt vienintelė žvejyba kurios metu galiu absoliučiai nieko nepagauti ir nesijausti, kad kažko trūko. Atsakymo kodėl irgi dar neradau, tiesiog po tuščios žvejybos šlapia muse visada jaučiuosi kitaip.

Dar man labai patinka rišti šlapias muses. Tiek dėl jų išvaizdos, tiek dėl fantastiškų minkštų plunksnų kurios taip dažnai naudojamos. Kiekvienas siuntinys su kurapkos plunksnomis (o dar geriau – skalpu) kaip Kalėdos, o kaimynas, pamatęs kaip žiūriu į jo vištas vis dažniau pradėjo laikyti jas tvarte.

Turi tos šlapios musės kažkokią aurą nuo kurios nepabėgu, bet ir bėgti nesinori.

Nežinau ar ši rašliava liks kažkam įdomi, o gal bus tik vieta mano vieno sielvartui dėl blėstančio šlapių musių populiarumo išlieti. Bet kokiu atveju, visus kas skaitė iki galo kviečiu prisijungti prie diskusijos.

Visur – “Facebook” komentaruose, tiesiai po įrašu, ar tiesiog gyvai susitikus.

Rokas